„Nemiegoję“ turnyro „Futnetas“ čempionai

Sekmadienį įvyko jau 6 metus organizuojamas „ Futnetas“ turnyras. Tai futbolo, teniso, tinklinio mišinys. Turėjęs vykti šeštadienį, buvo perkeltas į sekmadienį visoms komandoms sutikus. Turnyras visada pasižymi komandos pavadinimų įvairovę. Šiemet varžėsi 5 komandos. „RA“, „Nemiegoję“, „Portugalai“, „Dūdėnai“, ANKS-KNS“. Vieno rato sistema, paskutinė komanda krenta, 3-4 vietos užėmusios komandos kovoje dėl 3 vietos, 1-2 dėl čempiono vardo. Komandoms sužaidus po du kartus aiškėjo pirmieji lyderiai tai „Nemiegoję“ ir „ANKS-KNS“. Sunkiau sekėsi žaisti Dūdėnams. Dvikovoje kas taps grupės lyderiu po atkaklios kovos „Nemiegoję“ 2-1 laimėjo prieš „ANKS-KNS“. Išlikimo kovoje, ir dar turėti galimybę kautis dėl medaliu „RA“ 2-1 laimėjo prieš „Dūdėnai“. Komandoms tarpusavyje sužaidus, paskutinę 5 vietą užėmė „Dūdėnai“. Kovoje dėl 3 vietos „RA“ nugalėjo Portugalus 2-0, grupėje tokiu pat rezultatu buvo pralaimėję. Finale kaip ir grupės etape „Nemiegoję“ 2-1 nugalėjo „ANKS-KNS“ ir tapo čempionais. Tariame ačiū pagrindiniam rėmėjui Anykščių rajono savivaldybei. Iki kitų metų!!!!

Foto iš turnyro galite rasti: https://www.facebook.com/fkanyksciai1

Klubas prisideda prie VŠĮ „Pūkuota svajonė“ iniciatyvos

Prieš kelias savaites susitikome su „Pūkuota svajonė“ vadove Deimante Rukšėnaite papasakojo kaip vyksta darbas, su kokiais sunkumais susiduria, todėl nelikome abejingais ir nutarėme prisidėti prie šios organizacijos. Ir štai  bendradarbiavimą įteisinome klubo spalvomis nudažyta dėže su „Pūkuota svajonė“ užrašu. Taip mūsų bičiuliai šita dėžė stovės stadione per rungtynes, turnyrus, kur jus galėsite atnešti beglobiams gyvūnams maisto, ar šiaip daiktų kuriuos galėtume perduoti VŠĮ „Pūkuota svajonė“ vadovei, kuri rūpinasi nuskriaustais gyvūnais. Tai galėtu būti Jūsų bilietas į rungtynes. Raginame komandas kurios atvyks rungtyniauti į Anykščius prisidėti prie mažųjų mūsų keturkojų gerovės.

Klubo logotipas – Saulius Pesliakas

Klubo veidą atspindi logotipas. Jai reikėtų ant marškinėlių dėti logotipą kas galėtų atspindėti klubą ir kad visi žinotų, tai manau Sauliaus veidas butu puikus to pavyzdys. Manau visiems yra tekia žaisti su juo, kurie nors truputi žaidė už klubą. Diplomatiškas, santūrus, visada apgalvoja sprendimus prieš juos pasakant ar darant. Daug pastangų įdeda ne vien aikštelėje, bet ir, kad futbolas neišnyktų iš Anykščių. Mintimis apie futbolą pasidalino Saulius Pesliakas.

Sauliau, su tokiu ūgiu turėjai būti krepšininkas 🙂 kas tave pastūmėjo žaisti futbolą, gal galėtum papasakoti, savo jaunystės futbolą, kaip žaisdavote, kokiais metais pradėjai, kaip gaudavote futbolo inventorių, kur treniruodavotės?

Vaikystėje ūgiu tikrai neišsiskyriau, buvau galima sakyti vidutinio ūgio, nes pamenu mokykloje, per kūno kultūros pamokas, kai sustatydavo į rikiuotę pagal ūgį (tuomet buvo įprastas reiškinys) stovėdavau koks ketvirtas. Sakyti, kad galėjau būti krepšininku, atsižvelgiant į ūgį, negalėčiau nors išbandžiau ir ta patį krepšinį, ir stalo tenisą, ir graikų-romėnų imtynes. Futbolas visada būdavo čia pat, turiu omeny lauke su draugais, nes nereikėjo nei aikštelės, nei vartų, tik kamuolio. Tai buvo beveik kasdienybė dėl savo paprastumo. Sunku dabar pasakyti, kada pradėjau rimčiau domėtis futbolu, bet kažkodėl yra užsifiksavę 1982 metai, tais pačiais metais vyko futbolo pasaulio čempionatas Ispanijoje, kurį žiūrėjau ir pamenu. Kalbant apie futbolo treniruočių pradžią, galima prisiminti ir įdomu nutikimą. Kai pradėjau lankyti mokyklą, futbolo Anykščių sporto žemėlapyje nebuvo, turiu omeny – vaikų, negalėjai rinktis futbolo kaip sporto būrelio. Apie 1982-1983 metus futbolo entuziasto a.a. Vytauto Leščiaus iniciatyva buvo pradėtos formuoti vaikų futbolo grupės, bet mano amžiaus grupės nebuvo, jauniausia grupė – 2 metais vyresni už mane. Aš turėjau draugą, kuris kaip tik pagal amžių tiko į vieną iš grupių ir jisai paprašė, kad ir mane priimtu. Tuo metu kai vyko priėmimas į futbolo treniruotes, dabartiniame J. Biliūno gimnazijos stadione, aš lankiau krepšinį ir mūsų treniruotė vyko kitoje gatvės pusėje – miškelyje. Draugas atbėgo pas mane ir pranešė man žinią apie priėmimą į futbolą, tokiu būdu mano krepšininko karjera baigėsi vidury treniruotės ir pasinėriau visa galva į futbolą. Pirmose treniruotėse susirinko visi vaikai (kuriuos atrinko treneris) norintys žaisti futbolą, tai vos tilpome į centrinį miesto stadioną. Bet po kelių sunkių treniruočių alinančiu karščiu alsuojančiame stadione, liko tik tie kurie tikrai norėjo žaisti futbolą. Inventorius tuo metu buvo labai paprastas – šiokie tokie kamuoliai, kurie lygdavo nuo vyresnių žaidėjų, aprangos irgi, reikėdavo kad mamos susiaurintų, nes bėgant galėdavai išsinerti, avalynė – paprasti sportiniai bateliai (su lygiu padu), kartais pavykdavo gauti medžiaginius futbolo batelius,  jei ne tai keisdavomės su draugais.

Ar norėjai tapti profesionaliu futbolininku, ir ar teko žaisti profesionaliai, jai taip tai kur?

Mano vaikystės metais Vilniaus „Žalgiris“ buvo aukštumoje, žaidė tuometės Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje. Todėl mano ir manau kiekvieno vaiko, mylinčio futbolą, svajonė – buvo žaisti už šią komandą. Tačiau žlugus santvarkai, persitvarkant futbolui po truputi išgaravo ir mano svajonė.

Prieš treniruotes dažniausia mušinėji kamuolį. Tai kiek daugiausia esi išmušinėjęs?

Paskaičiuokit jei netingėsit.

Grįžkime prie klubo. Per tiek metų keitėsi klubo pavadinimai, gal galėtum pasakyti kokiems priklausei ?

Už suaugusių komandą pradėjau žaisti gal kokiais 1986 metais tuo metu komandos pavadinimas buvo  „Anykšta“, po to apie 1990 metus atsiradus komandos rėmėjams keitėsi pavadinimas į „Už Taiką“, o 1996 metais buvo įkurtas klubas FSK „Anykščiai“.

Sauliau per tiek metų turbūt esi išbandęs visas pozicijas, kurioje jauteisi geriausiai, ir kodėl?

Netiesa, nebuvau vartininku. Jei kalbant rimtai tai pradžioje žaidžiau centro gynėjo pozicijoje, po to metams bėgant „persikvalifikavau“ į atraminį saugą, gal ir dėl to kad paprasčiausiai nebuvo kam užimti šios pozicijos, nes ji reikalauja daug ištvermės ir kantrybės. Apibendrinant galiu pasakyti kad jaučiausi  geriausiai ten kur tuo metu buvau reikalingiausias komandai.

Daug metų žaidi už klubą, į kurį sezoną norėtum sugrįžti, ir kodėl ?

Turbūt negalėčiau išskirti, kadangi kiekvienas naujas sezonas būdavo tarsi iššūkis, nežinodavai ar aplamai žaisi (nes buvo priklausomi nuo rėmėjų, nuo rajono savivaldybės finansavimo), kas žais (jauni žaidėjai išvykdavo mokytis, vyresni sukūrę šeimas baigdavo karjera ir t.t.), jeigu gerai sužaisdavome tai tas sezonas ir būdavo geriausias.

Gal kokį linksmą nutikimą gali papasakoti?

Tai kad visas praleistas laikas žaidžiant futbolą su komandos draugais ir yra didžiausias ir linksmiausias nuotykis.

Kaip galvoji su kuriais žaidėjais ilgiausiai žaidi futbolą?

Broliai Raimondas, Alvaidas Vilūnai, Robertas Savickas, Irmantas Kovalenko.

Ne vien aikštėje, bet ir už jos ribu padedi futbolui, su kokiais sunkumai susiduri?

Pagrindinis sunkumas yra tas, kad futbolas Lietuvoje yra pelenės vaidmenyje ir niekas į tai rimtai nežiūri, geriausias to pavyzdys nacionalinis stadionas.

Sauliau kaip tas vinis ant sienos ir batai. Ar bent jau nusipirkai vinį ? 🙂

Kam tie vinys, kam tos išlaidos jei batai dar puikiai laikosi ir dera ant kojų.

Pilkasis kardinolas

Toks posakis labiausia tiktu apibudinti daug nematomo darbo padarantį FK „Anykščiai“ klubo veteranų vadovą Raimondą Viliūną. Raimondas daug prisidėjęs prie Anykščių futbolo, jau daug metų žiemos metų jis rinkdavo komanda dalyvauti Utenos miesto salės futbolo čempionate, taip pat veteranų komanda gyvuoja jo dėka, visiems paskambina per klausia ar busi varžybuose, į pagalbą teisėjauti ar spręsti kitus klausimus susijusius su futbolu niekuomet neatsisakydavo padėti. Komandos draugų vadinam „Raimundėliui“ uždavėme kelis klausimus apie futbolą.

 

 Raimondai nuo kada tampama veteranu?

Už veteranus galima pradėti žaisti sulaukus 35 metų. Todėl visus kviečiu esamus ir buvusius kažkada žaidusius FK „Anykščiai“  žaidėjus prisijungti prie klubo treniruočių ir varžybų.

 

Vyriausias kuris esi valdymo struktūroje, todėl gali papasakoti apie futbolą, klubą iš ankstesnių laikų ( kaip vyko treniruotės, gal prisimeni klubo įkūrimą, stadioną)?

Klubo valdymo struktūroje esu vyriausias. Treniruotės vykdavo du kartus per savaite (antradienį ir ketvirtadienį) susirinkdavo nuo 7iki 15 žmonių) gal tik pora kartų treniruotė vyko per visą aikštę. Klubo valdyme buvau  pakviestas Andriaus Krisiūno nuo to karto ir likau. Stadionas tai apie jį galima būti pasakoti ir pasakoti, vienas iš įsimintiniausių epizodų buvo kai Aidas Misiūnas permetė kamuolį per vartininką ir kamuolys atšokęs nuo kupsto pataikė į skersinį ir grįžo į aikštę. Aidas džiaugėsi įvarčiu kurio nebuvo, Aido džiaugsmas tesėsi apie 5 sekundes. Visi juokėsi, o Aidas žiūrėjo ir negalėjo suprasti , kad įvarčio nėra. Tai treneris a.a Vytautas Leščius prie tų vartų kupstus prieš treniruotę naikino gerą pusvalandį.

 

Kaip pats susidomėjai futbolu. Ir kokiuose klubuose teko žaisti?

Futbolą pradėjau žaisti dar pradinėse klasėse. Už pagrindinę FK Anykščių komandą pradėjau žaisti būdamas aštuntoje klasėje. Komandos už kurias teko žaisti Tai buvo Žalgiris 2 , Visagino Inter-AE, Ukmergės Vienybė.

 

Kuo skiriasi futbolas tavo vaikystėje ir dabartinis futbolas?

Šių dienų futbolas pagrįstas greičiu, greita mąstysena , anksčiau tą patį padarydavome, bet per daug ilgesnį laikotarpį.

 

Turi nestandartinių baldų gamybos įmonę UAB „Raivilė“, kur tikrai netrūksta veiklos, kam dar užsikrauti papildomų veiklų kaip būti veteranų komandos vadovu?     

Futbolas yra ir bus mano hobis, mano laisvalaikio praleidimo būdas. Futbolui turėsiu atrasti laiko, kad ir kaip būčiau užsiėmęs.

 

Trumpai gal galite pasakyti kur dalyvauja veteranai ir skambiausi laimėjimai?

Veteranai šiai dienai dalyvauja Utenos apskrities rengiamose varžybose ir turnyruose. Esame laimėje UAFF lauko čempionatą taip pat esame prizininkais tapę UAFF salės futbolo čempionate, didžiausi laimėjimai tai, kad dar galime bėgioti, mėgautis žaidimu, pasibuvimas su draugais, bendravimas su kolegomis.

 

Kaip yra su žaidėjais ar sunku surinkti į varžybas?

Kuo toliau tuo sunkiau surinkti vyrus i varžybas . Turnyrų daug, todėl surinkti juos labai sunku, nes turime savus darbus, šeimas, vaikus .

Kokias matote futbolo perspektyvas Anykščiuose?

Jei taip toliau tai viskas tik geriau, svarbiausia kad kažkuris iš entuziastų nepabėgtų ir nepaliktų nepabaigtų darbų.

 

Raimondai koks vyriausias žaidėjas  žaidžiantis už FK „Anykščiai“ veteranus.

Vyriausias žaidėjas kuris žaidžia yra Rimgaudas Vaitkus kuriam yra 62 metai .

 

Nauji iššūkiai, nauji veidai

 

Daugelis mano, kad futbolas Anykščiuose atsigauna. Grįžimas į didįjį futbolą vienas iš naujųjų vadovų nuopelnų. Klubas gyvuoja jau 24 metus, keitėsi nemažai vadovų, bet turbūt jauniausi kurie perėmė klubą dabartiniai Marius Valančiūnas ir Andrius Švagždys. Jiems talkina Raimondas Viliūnas (veteranai), Rita Parachonko (moterų), Audrius Masiulionis (bendruomenė). Šį kartą apie pagrindinės komandos darbus pasiteirausime klubo vadovo Mariaus, bei klubo sporto direktoriaus Andriaus.

Esate seni pažystami?

M.V – tai per futbolą ir susidraugavome, nes pradėjome kartu lankyti futbolą, treniruotės, varžybos kurių netruko, taip ir tęsiame draugystę.

A.Š – nuo 10 metų bendraujame, kartų ėjome į ta pačia mokyklą, kartu treniruodavomės, teko išvykti padirbėti į užsienį, bet grįžus vėl susitikome futbolo aikštelėje.

 

Futbolas ne vien aikštelėje, bet dar ir nauja veikla klube, kuri reikalauja didesnio atsakingumo, kalbu apie klubo valdymą?

M.V – patirta trauma man jau nebeleidžia žaisti, tai kas beliko J. Turbūt esminis dalykas, kad tiek aš tiek Andrius gyvename Anykščiuose, futbolas mums buvo kaip hobis, kuriuo domimės, žiurime, skaitome. Be to dirbu dar vaikų treneriu, todėl matant situacija Anykščiuose reikėjo permainų.

A.Š – aš savo gyvenimo neišsivaizduoju be futbolo, šeima išlaikau dirbdamas kitą darbą, bet klubas taip pat buvo svarbus. Matant tokią situaciją, kažkas turėjo keistis. Sulaukiau skambučio iš Mariaus, taip po pokalbio sutikau būti ne tik komandos kapitonas, bet ir prisidėti prie klubo valdymo.

 

Prieš metus vienas tapote klubo vadovu, kitas klubo sporto direktoriumi, kodėl jums taip svarbu atgaivinti futbolą Anykščiuose?

M.V – tai yra mano darbas, tuo pačiu ir hobis. Anykščių rajono savivaldybė rekonstravo stadioną, tai dar labiau pastūmėjo imtis šios veiklos. Svarbu fizinis aktyvumas, vaikai, bendruomenė. Norisi, tai perteikti per futbolą, nes manau kai stengsiesi ir tavo darbą įvertina bei prisideda vis daugiau žmonių, tai futbolas Anykščiuose bus labai populiari sporto šaka.

A.Š – nes aš čia gimęs ir užaugęs, mačiau koks buvo futbolas Anykščiuose anksčiau ir kokia dabar yra situacija, todėl norisi, kad gilios šios sporto šakos tradicijos Anykščiuose neišnyktų.

 

Klubas verčia nauja puslapį ir grįžta į didįjį futbolą. Kaip sekėsi su klubo komplektacija,  kaip vertinate darbus, kuriuos padarėte per žiemos laiką? Ar visi žaidėjai su kuriais kalbėta, sutiko žaisti?

M.V – aš buvau išsiuntęs klausimus, kurie nori prisidėti prie debiutinio sezono, o atsakymus perdaviau Andriui, kuris ir užbaigė komplektaciją. Todėl jis išsamiau atsakys. Aš komandos komplektacija esu patenkintas.

A.Š – tai senai lauktas žingsnis grįžti į didįjį futbolą, vien turint tokį stadioną, manau komandos komplektacija sudaryti pavyko, aišku gaila, kad ne visi anykštėnai sutiko žaisti, bet suprantama jų atžvilgiu, visada jie laukiami sugrįžtant, o dėl darbų nuveiktų žiemą, tai manau viskas pavyko sklandžiai, o toliau viską parodys laikas.

 

Andriau SFL tu jau žaidei, prieš tai teko žaisti už „Medžius“, kaip visa lyga atrodo tavo akimis ?

A.Š – Pradėkim nuo to, kad esu dėkingas Medžiams. Apie pačia lygą, mano manymu, tai labai gerai organizuotas organas, komandos panašaus lygio, kurie suskirstyti pagal divizionus.

 

Komanda pradės nuo žemiausio diviziono, kokie planai pirmajame sezone?

M.V – Visų pirma reikia žmonių supratingumo, dėl šiuo metu esamos padėties ( viruso), kad išvis pradėtume. Nauja lyga, todėl kažkokių reikalavimų pirmame sezone, nekeliame. Gal labiau galėsime apie tai pakalbėti po pirmo rato.

A. Š – Na apie planus manau gal dar ankstoka šnekėti, komanda naujos sudėties, naujas iššūkis mums visiems. Apie juos gal labiau po pirmo rato aptarsim.

 

Andriau esi komandos kapitonas jau daug metų, kiek per tiek laiko jau susidėvėjo kapitonų raiščių?

A.Š – Net tiksliai nebepamenu kiek metų jau tenka garbė nešioti kapitono raištį, na susidėvėjo tikrai ne vienas ir ne du J

 

Mariau, kokie dar darbai laukia be dalyvavimo SFL?

 M.V –  Daug darbų laukia, ieškome rėmėjų, mąstome kaip pritraukti žmones, kad ateitų žiūrėti rungtynių, marketingo klausimai ir kiti dalykai. Taip pat esame numatę klubo struktūros pertvarkymą, netrukus klubo valdyme išvysite naują veidą, bet apie tai ateityje. Sekite mus www.facebook.com/fkanyksciai1, www.fkanyksciai.lt.

 

Ačiū, kad pasidalinote mintimis.

M.V – visi laukiami esate stadione, kur galėsite palaikyti mūsų komandą, iki.

A.Š – pasinaudodamas proga ir kaip kapitonas noriu paraginti žmones, kad atvyktumėte palaikyti mūsų kovojant SFL. Ačiū ir iki pasimatymo.

Bendradarbiavimas paminėtas futbolo turnyru

Jau antri metai klubo vadovas Marius Valančiūnas lopšelyje- darželyje „Spindulėlis“ vaikus moko futbolo paslapčių. Per tą laiką buvo pasiekta puikių rezultatų, padedant auklėtojoms, padėjėjoms vaikų noras žaisti futbolą labai išaugo, sporto renginys ir jame visada futbolas. Todėl FK „Anykščiai“ klubo vadovas su lopšelis – darželis „Spindulėlis“ direktore Diana Čereškiene aptarėme bendradarbiavimo galimybės ir netrukus bus pasirašyta sutartis. Ta proga buvo surengtas turnyras „Spindulėlis“. Prieš turnyrą vaikams jogos trenerė Vaida pravedė mankštą.  Pirmieji turnyre dalyvavo Bitelių grupė, kurioje susidarė 5 komandos  „Žalgiris“, „Žaibas“, „Makvinas“, „Lietuva“, „ Griaustinis“. Po Jūsų sekė Pieštukų grupės komandos „Ledas“, Pimpačkiukai“, „Lego“, „Ugnis“, „Barbiai“. Vaikams netruko ryžto, kovingumo, emocijos liejosi per kraštus, kur dar džiaugsmas įmušus įvartį. Todėl visi nugalėtojai, visiems buvo įteikti medaliai.

FK „Anykščiai“ Taurė

Šeštadienį klubas paminėjo savo gimtadienį. Ta proga klubo vadovybė surengė turnyrą FK „Anykščiai“ Taurė. Šiemet nuspręsta sukviesti žaidėjus kurie atstovauja, arba kažkada yra prisidėję prie klubo pergalių, pasiekimų. Prie komandų formavimo norime padėkoti žaidėjams Modestui, Audriui, Raimiui, buvusiam klubo prezidentui Andriui. „Jaunimas“ „Pagrindinė komanda“, „FK 87“, „Bronziniai 96“, „Veteranai“ tokios komandos varžėsi dėl taurės. Kiekviena komanda susitiko tarpusavyje ir taip išaiškinome nugalėtoją. Šiemet jais tapo Andriaus surinkta „Bronziniai 96“, antri „FK 87“, treti „Jaunimas“, toliau rikiavosi „Pagrindinė komanda“, „Veteranai“. Žiūrovai tikrai nenuobodžiavo, stebėjo atkaklias kovas, juokėsi iš nerealizuotų progų, taip pat laimėjo tris kamuolius, kuriems nepasisekė gavo ženkliukus su FK „Anykščiai“ klubo logotipu. Tariame ačiū Kristinos šeimai kurie pasveikino klubą įteikdami padėklą labai skanių keksiuku, tai pat Anykščių rajono savivaldybei už prizus, A.Baranausko pagr. mokyklai už suteiktą salę. Turnyras pasiteisino, žaidėjai galėjo pabendrauti, papasakoti kaip jų laikais atrodė klubas ir kaip sekėsi žaisti, smagiai praleido laiką. Klubas žada ir kitais metais rengti tokio pat formato turnyrą – apie turnyrą komentavo klubo vadovas Marius Valančiūnas.

 

Klubo remėjai:
Anykščių rajono savivaldybė
UAB „ESSPO“ , http://www.esspo.lt
UAB „ZALA ARMS“ https://www.zalaarms.lt/
UAB „Haupa Baltics“
UAB „Anykščių ratas“, http://anratas.lt/lt/apie-mus
UAB „RAIVILĖ“
Anykščių sporto centras, https://www.akksc.lt
UAB „Galanis“ https://galanis.lt

Neprognozuojamas Futnetas

Birželio 3 dieną Anykščių centrinio stadiono teniso kortuose buvo galima išvysti kiek nestandartintinę sporto šaką. Į stadioną komandos susirinko gana anksti prieš prasidedant varžyboms, na už tai reiktų pasiaaškinti su valdybos nariu, kuris atsakingas už komunikaciją, bet šiek tiek praėjus laikui ir futneto žaidėjams atlyžus, prasidėjo varžybos.

Kas gi tas Futnetas?

Futnetas – tai kitoks futbolas, sumaišytas su tinkliniu ir tenisu, išsiskiriantis ypatingomis taisyklėmis. Video iš 2014 metų: https://www.youtube.com/watch?v=8pip4WCsMqU (tiesa, nuo to laiko šiek tiek pasikeitė aikštės išmatavimai bei žaidžiančiųjų skaičius). Šiemet žaidėme 2 prieš 2. Žaidėme tokiame aikštės plote, kaip žaidžia vienetų teniso žaidėjai. Buvo žaidžiamas vienas setas iki 15 taškų.

Turnyre dalyvavo 7 komandos. Turnyro atidarymo varžybose įvyko staigmena, turnyro naujokai, komanda ,,Nepilnamečiai“, žaidė su daugkartiniais dalyviais, kurie megsta ypač dažnai keisti pavadinimus, ,,Lauriaus negimtadienis“ (praeitas metais buvo ,,Lauriaus gimtadienis“). Pirmosios varžybos ir pasibaigė vienintele „Nepilnamečių“ pergale.

Įsibegėjant turnyrui, aiškejo favoritai ir tie, kurie dažniau pralaimėdavo nei laimėdavo.
Kol galiausiai liko vienas turas. Prieš jį turiryne lentelė atrodė štai taip.

1. ,,Žvejai“ 4 pergalės 1 pralaimėjimas (pirma vieta dėl pergalės prieš Varnėnus)
2. ,,Varnėnai“ 4 pergalės 1 pralaimėjimas
3. ,,Lauriaus negimtadienis“ 4 pergalės 2 pralaimėjimai (prieš paskutinį turą buvo sužaidę visas varžybas)
4-5 vt. ,,RM“ ir ,,Misija neįmanoma“ 2 pergalės ir 3 pralaimėjimai
6. ,,Be Batų“ 1 pergalė 4 pralaimėjimai (aukštesnė vieta dėl pergalės prieš Nepilnamečius)
7. ,,Nepilnamečiai“ 1 pergalė 4  pralaimėjimai

Paskutiniame ture susitiko
,,Varnėnai“ – ,,Nepilnamečiai“ (nebebuvo vilčių patekti tolyn)
,,Žvejai“ – ,,Be Batų“ (nebebuvo vilčių patekti tolyn)
,,RM“ – ,,Misija neįmanoma“.

Jei pirmuose dvejuose mačuose buvo belikę sutvarkyti formulumus dėl geresnės vietos ir lengvesnio varžovo pusfinalyje, trečiajame mače varžybos vyko pagrindu viskas arba nieko dėl patekimo į kitą etapą.

,,Varnėnai“ neturėjo vargo su ,,Nepilnamečiais“.
,,Be Batų“ nusprendė besibaigiant turnyrui įkąsti ,,Žvejams“ ir iš jų atimti pirmą vietą grupėje laimėdami 15-14.
O ,,RM“ iškovojo pergalę po atkaklios kovos ir pateko į pusfinalį.

Pusfinaliai

,,Varnėnai’ – ,,RM’
Prieš dvikovą ,,Varnėnai’ buvo poros favoritai, jie buvo turnyre vos vieną kartą pralaimėję, bet dėl to futnetas ir neprognozuojamas, ,,RM“ gana nesunkiai įveikė ,,Varnėnus“ ir pateko į finalą.

,,Lauriaus negimtadienis“ – ,,Žvejai“
Šioje dvikovoje teko pamatyti įspūdingą sugrįžimą į varžybas. ,,Žvejai“ šiame turnyre jau kartą buvo pralaimėję negimtadieninkam ir buvo panašų, kad vėl taip įvyks – ,,Žvejai“ pralaiminėjo rezultatu 12-3, bet tada surengė 12 taškų spurtą ir nukeliavo į finalą.

Finalai

Mažasis Finalas

,,Lauriaus negimtadienis“ – ,,Varnėnai“
Abi komandos skaudžiai pralaimėjo pusfinalius – vieni sutriuškinti, kiti paleidę pergalę iš rankų. ,,Varnėnai“ panašu, kad greičiau atsitiesė po pralaimėto pusfinalio ir tai jiems leido laimėti kovą dėl trečios vietos.

Dydisis Finalas

,,RM“ – ,,Žvejai“
Turbūt, mažai kas galvojo, kad ,,RM“ gali mesti išūkį varžovams, bet pademonstravo tokią pačią formą, kaip kad žaisdami pusfinalyje ar dėl 4 vietos grupių etape ir laimėjo taurę.

Išvados
Kaip ir praeitas metais, kai laimėjo prieš turnyrą nurašyta komanda „Savi“ (ši kartą deja jiem dalyvauti nepavyko),  šiemet grupių etape buvo nurašyta komanda ,,RM“, o tai tik dar kartą įrodo, kad jei nedalyvausi – niekada ir nelaimėsi, o dalyvaujant niekada nežinosi, kada į tave atsisuks fortūna.

Galutiniai rezultatai

Futnetas įvyko! ✔️ Kepinant saulei, surinkome 7 komandas. Nuotraukos spausti čia FOTO

7 vieta komanda ,,Nepilnamečiai“
6 vieta komanda ,,Be Batų“
5 vieta komanda ,,Misija neįmanoma“ 
4 vieta komanda ,,Lauriaus negimtadienis“
3 vieta komanda ,,Varnėnai“ (Arnas Antanaits, Modestas Bagdonavičius)
2 vieta komanda ,,Žvejai“ (Andrius Švagždys, Arminas Levickas“)
1 vieta komanda ,,RM“ (Raimondas Vilūnas, Marius Valančiūnas)

Sveikiname prizininkus ir iki kitų kartų!

 

„UAFF 7×7 pirmenybės“ I ture – 6 taškai iš tiek pat galimų.

UAFF 7×7 pirmenybės. Į varžybas susirinkome maksimaliai, rezultatas maksimalus.

SK Entuziastai 0-2 FK Anykščiai
Ignas Šiaučiulis x2

FC Tornado 2-5 FK Anykščiai
Dalius Šiaučiūnas x2
Ignas Šiaučiulis
Mykolas Pesliakas
Gražvydas Mackevičius

Apie varžybas.
SK Entuziastai 0-2 FK Anykščiai
Darbinė pergalė, varžybos prasidėjo vangiai, klaidomis kraštuose gynyboje. Žaidėme taip blogai, kad net gerai, nes varžovai nesitikėdavo klaidų, kurias padarysime arba galiausiai atidirbavo klaidas komandos kapitonas Andrius Švagždys arba Modestas „siena“ Bagdonavičius. Pirmo kelinio viduryje atsiųsta Modesto kamuolį pirmu lietimu pasistabdęs, o antru prasmūgiavęs Ignas, išvėdė mūsų komandą į priekį. Prasidėjo klampus futbolas. Entuziastų komanda vis strigo, klydo mūsų gynybos pelkėse, kas galiausiai lėmė, kad pabėgę į kontraataką imušėmė antra įvartį, o Rokas išlaikė vartus sausus.

FC Tornado 2-5 FK Anykščiai
Per pirmas 15 minučių sumušėme 3 įvarčius. Dalius išbėgo viena kartą, išbėgo kitą jau 2-0. Modestas paaukodamas savo koją, į kurią varžovai trenkia jau kokį 5 kartą per paskutinias kelias varžybas (o sako žaibas į tą pačią vietą juk du kartus netrenkia), uždirba baudinį, Ignas neužtikrintai, bet jį realizuoja. Į įvarčių „balių“, nusprendė prisijungti ir Mykolas, šaltai nukreipdamas kamuolį į vartus. Šiek tiek atsipalaidavę, gavome du įvarčius nuo Rokiškio jaunimo, o galutinį tašką šeštadienį uždėjo Gražvydas.

 

Dienos MVP. Įvarčių mašina arba kitaip 6 įvarčiai iš 7- Ignas Šiaučiulis, Dalius Šiaučiūnas, Mykolas Pesliakas. Keistas sutapimas, kad jie visi atvažiavo viena mašina. Žaidė, kaip užsukti robotai, visada laikų ir vietoje, nenustebtumėm, jeigu jie rikiuotųsi aukščiausiai ir rezultatyvių perdavimų grafoje. Šeštadienį jie buvo tiesiog nesustabdomi.

Debiutai. Mūsų komandoje taip pat šeštadienį debiutavo ir keturi jaunuoliai, inauguracija pavykusi.

Vėjas Tarolis, Patrikas Žala – solidžiai dirbo gynyboje, stengėsi, kovojo, tačiau vaikinams dar bus tikrai kur padirbėti, bet šiuo metu svarbiausia įgyta patirtis.
Gražvydui Mackevičiui pavyko uždaryti įvarčių mašinos paserviruota perdavimą, tai buvo jo pirmasis įvartis žaidžiant už FK Anykščiai pagrindinę komandą.
Rokas Volkovas – naujasis ekipos vartininkas, dvi varžybos 120 minučių be klaidų, šiek tiek matėsi skubotų sprendimų, bet klaidas nustelbė drąsa, pasirodymas kaip debiutui vertinamas 10 iš 10, geriau ir pasvajoti nebuvo galima. Anykščių vartininkų mokykla turi kuo didžiuotis.

„Sharp LFF taurė“ antrajame etape – pabaiga

Rungtynių apžvalga.
Į varžybas nuvažiavome su labai sumažejusia sudėtimi.
Komanda išretino traumos, reikalai, ilga kelionė iki kazlų rūdos. Žaidėjus, kurie išvyko į varžybas, galite rasti apačioje rungtynių protokole. 
FK Anykščiai nuotrauka.

Dienos MVP Modestas Bagdonavičius sužaistos 90 minučių ginybos centre, kamuojant traumai. Nors rezultatas ir prastas, bet atiduotos maksimalios jėgos.

Po varžybų nuotaikos dvejopos, turėjome proga įridenti viena, kita kamuolį į vartus, bet iš kitos pusės galime džiaugtis, kad negrįžome su dviženkliu praleistų įvarčių skaičiumi. Iš vakar varžybų galime pasigirti realiai tik tuo, kad jei žaistume „tūkstantį“ būtume laimėje rezultatų 450-100. Esant rezultatui 1-0 Matas Juodelis iš 20 metrų baudos smūgio sudrebino vartų „devynukę“. O apie žaidimą labai daugiau gal ir nėra ką kalbėti, mūsų ginybinę linija draskė greiti šeimininkų komandos puolėjai. Žaisti, kurti sekėsi labai sudėtingai, jei kažką ir išeidavo išpešti tai pritrūkdavo ar paskutinio perdavimo, ar kokybiškesnio smūgio. Džiaugiames proga pasisemti patirties iš ne kartą į Lietuvos futbolo istorijos puslapius įrašyta komandą, neveltui jie yra dabartiniai 2 lygos vicečempionai.

Ačiū FK „Šilas“ už šiltą popietę, vakar buvote visą galvą aukštesni, greitesni, stipresni.

Varžybų nuotraukos (slinkite nuotraukas, kad peržiūrėti visas): FOTO

O mes baigiame savo kovą „Sharp LFF taurėje“. Iki greito.
Jūsų FK „Anykščiai“