Debiutinio sezono uždanga nuleista, bet ji džiaugsminga! Praeitais metais klubo vadovų buvo diskutuota, kur klubas galėtų žaisti, kaip jį atgaivinti. Buvo priimtas sprendimas dalyvauti Vilniaus regiono futbolo sąjungos (VRFS) organizuojamajame SFL lygos turnyre ir vėl grąžinti klubą į didijį futbolą. Gautas atsakymas-galite žaisti!!!! Per žiemą padarėme namų darbus ir atėjo lauktasis sezonas. Ant „popieriaus“ tikrai atrodėme gerai ir nepailstančio lygos apžvalgininko buvo pranašauti aukso medaliai. Bet mūsų tikslas buvo startuoti, sėkmingai užbaigti sezoną, ir tikėtis, kad pakilsime laipteliu aukštyn. Covid-19 pandemija prisidėjo prie to, kad nemažam būriui žaidėjų teko išvykti į užsienį, kiti buvo traumuoti, todėl dažniausiai negalėdavome surinkti optimalios sudėties rungtynėms. Džiugu, kad tie, kurie rungtyniavo, visada atiduodavo visas savo jėgas ir niekam jokių priekaištų negali būti. Tą parodo ir pasiekti rezultatai pirmame atsinaujinusio futbolo klubo „Anykščiai“ sezone!

                           

                  Rungtynių sk. Pralaimėjimai  Lygiosios Pergalės  Įv.santykis     Vieta

FK „Anykščiai“        16                        2                   6               8         +27       III

 

VRFS organizuotoje SFL taurėje pasiektas rezultatas (1/16-finalyje pralaimėta čempionams FK „Medžiai“) neatspindi tikrojo FK „Anykščiai“ žaidimo tose rungtynėse. Po pirmojo kėlinio pralaiminėjome 0:1, o antrajame kėlinyje pavargome, sunku buvo konkuruoti su daug stipresniais fiziškai FK “Medžiais”, todėl buvo pelnytai pralaimėta.

Iškelti tikslai – pasiekti. Ką mano apie sezoną komados vadovas Marius Valančiūnas bei kapitonas Andrius Švagždys?

1. Taigi, ar FK „Anykščiai“ prieš sezoną deklaruoti tikslai pasiekti?

M.V- Sau kėlėme 3 uždavinius – startuoti, sėkmingai užbaigti sezoną, ir tikėtis, kad pakilsime laipteliu aukštyn. Jie visi yra įvykdyti, tai manau, kad tikslai tikrai pasiekti. Ir, netgi, manyčiau tikslai pasiekti su kaupu. Su kaupu todėl, kad pradėtas darbas atgaivinant futbolą Anykščiuose! Sieksime ir toliau burti žmones, kurie yra neabejingi sporto karaliui futbolui. Tiek maži, tiek dideli, tiek vyresni, tiek senjorai. Visi yra kviečiami prisidėti dalyvaujant FK „Anykščiai“ veikloje: ateiti į stadioną palaikyti komandos, sekti naujienas FK „Anykščiai“ socialinio tinklo paskyroje, dalyvauti konkursuose bei patiems ateiti pažaisti futbolą. Verta paminėti, kad po ilgų įkalbinėjimų į senjorų futbolo komandą FK „Anykščiai“ pavyko susigrąžinti praeityje klube žibėjųsį Aidą Misiūną! Tad, taip, FK „Anykščiai“ pirmojo sezono tikslai įgyvendinti su kaupu!

A.Š- Manau, kad tikslai pasiekti. Atsižvelgiant į tai, kad šis debiutinis sezonas buvo daugiau žvalgybinis, suburta nauja komanda, tai lūkesčiai buvo pateisinti ir FK „Anykščiai“ keliauja toliau!

 

2. Kaip vertinate sezoną?

M.V- Džiugu, kad nepaisant Covid-19 pandemijos grėsmės baigėme sezoną. Iš vadybinės pusės tikrai nuveikėme nemažai. Su „bilietų“ (maisto gyvūnėliams) rinkimu bent minimaliai prisidėjome prie VŠĮ “Pūkuota svajonė” socialinės veiklos gelbėjant gyvūnus. Organizuodavome loterijas FK „Anykščiai“ socialinio tinklo profilio paskyroje, kurių metu sirgaliai ir prijaučiantys futbolui žmonės galėjo laimėti mūsų partnerių dovanas. Į stadioną rungtynių metu ateidavo vietiniai Anykščių miesto gyventojai, atvykdavo rungtynių pasižiūrėti ir aplinkinių miestų gyventojai. Komanda padarė tai ką galėjo ir jie nusipelnė kuo didžiausios padėkos – AČIŪ KOMANDAI!!! Kažkas gal neišėjo, nepavyko ar ne taip padarėme prieš sezoną, todėl visas klaidas ir nesklandumus bandysime taisyti kitame sezone.

A.Š- Sezonas buvo įdomus, buvo ir gerų, ir prastų rungtynių. Gal kažkiek trūko progų įvarčiams pasiekti, progų realizacijos, nes vienose rungtynėse galime įmušti daug, kitose niekaip nesiseka „pramušti priešininkų vartų“. Jei išlaikysime koncentraciją visose rungtynėse, tai bus viskas gerai ir kitame sezone.

 

3. Kylate į aukštesnį SFL C divizioną. Kokie ten bus tikslai?

M.V- Apie kito sezono tikslus dar anksti kalbėti. Svarbiausia, kad visi būtų sveiki ir kartu pragyventume tą sunkų Covid-19 pandemijos laikotarpį. Žiemą pradėsime komandos komplektavimo darbus, galimų rėmėjų paieškas. Viską susidėliojus ir sustygavus, bus galima pakalbėti ir apie kito sezono tikslus.

A.Š- Džiaugiamės, kad pasiekėme ir mes jau kitame SFL C divizione. Manau, kad vienas iš tikslų bus tvarkingai, iki galo sudalyvauti visame sekančiame sezone. Tada, labai svarbu, kad būtume draugiškai motyvuota komanda viso kito sezono metu, vienas kitą tik palaikytume, kovotume vienas už kitą ir komandą. O prieš sezoną žinant komandos sudėtį, bus galima pasvarstyti ir apie tikslus, kurie susiję su planuojama užimti vieta lentelėje.

 

4. O kaip su komandos žaidėjais? Ar jau pagalvojate apie kitų metų sudėtį?

M.V- Mano pagrindinis darbas žiemą vėl dirbti prie organizacinių reikalų, ieškoti rėmėjų, ką jau netrukus ir pradėsiu daryti. Komandos komplektacija daugiausia rūpinsis Andrius ir jam pagelbės dar vienas naujas žmogus mūsų organizacijoje. Prie mūsų komandos prisijungia Arminas Levickas, kuris taip pat sieks pergalių ne vien tik aikštelėje, bet ir už jos ribų.

A.Š- Šiuo metu komanda ilsisi po sezono. Pailsėjus vėl kibsimę į darbus, tai yra sudėties komplektaciją, sezono ir treniruočių planavimą. Manau, kad dauguma šio sezono žaidėjų žais ir kitame sezone. Aišku, ieškosime pastiprinimo, nes norint geresnio rezultato, reikia daugiau keitimų, daugiau energijos. Naujų veidų FK „Anykščiuose“ tikrai pamatysime.

 

FK „Anykščiai“ vadovas Marius Valančiūnas ir komandos kapitonas Andrius Švagždys, pasinaudodami proga, visos komandos vardu nori padėkoti rėmėjams, be kurių pagalbos dalyvavimas SFL lygos D divizione būtų neįmanomas:

Anykščių rajono savivaldybei ir jos merui Sigučiui Obelevičiui bei pavaduotojui Dainiui Žiogeliui,

Anykščių kūno kultūros ir sporto centrui bei jos direktoriui Arvydui Krikščiūnui,

UAB „Raivilė“ ir jos direktoriui Raimondui Vilūnui,

UAB „Haupa Baltics“ ir jos direktoriui Andriui Krisiūnui,

UAB „Anykščių ratas“ ir jos direktoriui Eimantui Šližiui,

G.Gotovskio firmai, prekiaujančiai Husqvarna įranga, bei jos vadovui Gintautui Gotovskiui,

Dviračių nuomai Anykščiuose ir jos vadovams Mariui Šimėnui, Donatui Šimėnui,

Greito maisto bistro „NO NAME kebab“ ir jos vadovui Arnui Šajevičiui,

Vandenlenčių ir pramogų parkui „WAKEPOND“ ir jos vadovams Tomui Kairiui, Matui Jakovlevui.

 

Didelis AČIŪ Jums už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą!

Sekite mūsų naujienas https://www.facebook.com/fkanyksciai1,  www.fkanyksciai.lt

 

Sekmadienį įvyko jau 6 metus organizuojamas „ Futnetas“ turnyras. Tai futbolo, teniso, tinklinio mišinys. Turėjęs vykti šeštadienį, buvo perkeltas į sekmadienį visoms komandoms sutikus. Turnyras visada pasižymi komandos pavadinimų įvairovę. Šiemet varžėsi 5 komandos. „RA“, „Nemiegoję“, „Portugalai“, „Dūdėnai“, ANKS-KNS“. Vieno rato sistema, paskutinė komanda krenta, 3-4 vietos užėmusios komandos kovoje dėl 3 vietos, 1-2 dėl čempiono vardo. Komandoms sužaidus po du kartus aiškėjo pirmieji lyderiai tai „Nemiegoję“ ir „ANKS-KNS“. Sunkiau sekėsi žaisti Dūdėnams. Dvikovoje kas taps grupės lyderiu po atkaklios kovos „Nemiegoję“ 2-1 laimėjo prieš „ANKS-KNS“. Išlikimo kovoje, ir dar turėti galimybę kautis dėl medaliu „RA“ 2-1 laimėjo prieš „Dūdėnai“. Komandoms tarpusavyje sužaidus, paskutinę 5 vietą užėmė „Dūdėnai“. Kovoje dėl 3 vietos „RA“ nugalėjo Portugalus 2-0, grupėje tokiu pat rezultatu buvo pralaimėję. Finale kaip ir grupės etape „Nemiegoję“ 2-1 nugalėjo „ANKS-KNS“ ir tapo čempionais. Tariame ačiū pagrindiniam rėmėjui Anykščių rajono savivaldybei. Iki kitų metų!!!!

Foto iš turnyro galite rasti: https://www.facebook.com/fkanyksciai1

Prieš kelias savaites susitikome su „Pūkuota svajonė“ vadove Deimante Rukšėnaite papasakojo kaip vyksta darbas, su kokiais sunkumais susiduria, todėl nelikome abejingais ir nutarėme prisidėti prie šios organizacijos. Ir štai  bendradarbiavimą įteisinome klubo spalvomis nudažyta dėže su „Pūkuota svajonė“ užrašu. Taip mūsų bičiuliai šita dėžė stovės stadione per rungtynes, turnyrus, kur jus galėsite atnešti beglobiams gyvūnams maisto, ar šiaip daiktų kuriuos galėtume perduoti VŠĮ „Pūkuota svajonė“ vadovei, kuri rūpinasi nuskriaustais gyvūnais. Tai galėtu būti Jūsų bilietas į rungtynes. Raginame komandas kurios atvyks rungtyniauti į Anykščius prisidėti prie mažųjų mūsų keturkojų gerovės.

Klubo veidą atspindi logotipas. Jai reikėtų ant marškinėlių dėti logotipą kas galėtų atspindėti klubą ir kad visi žinotų, tai manau Sauliaus veidas butu puikus to pavyzdys. Manau visiems yra tekia žaisti su juo, kurie nors truputi žaidė už klubą. Diplomatiškas, santūrus, visada apgalvoja sprendimus prieš juos pasakant ar darant. Daug pastangų įdeda ne vien aikštelėje, bet ir, kad futbolas neišnyktų iš Anykščių. Mintimis apie futbolą pasidalino Saulius Pesliakas.

Sauliau, su tokiu ūgiu turėjai būti krepšininkas 🙂 kas tave pastūmėjo žaisti futbolą, gal galėtum papasakoti, savo jaunystės futbolą, kaip žaisdavote, kokiais metais pradėjai, kaip gaudavote futbolo inventorių, kur treniruodavotės?

Vaikystėje ūgiu tikrai neišsiskyriau, buvau galima sakyti vidutinio ūgio, nes pamenu mokykloje, per kūno kultūros pamokas, kai sustatydavo į rikiuotę pagal ūgį (tuomet buvo įprastas reiškinys) stovėdavau koks ketvirtas. Sakyti, kad galėjau būti krepšininku, atsižvelgiant į ūgį, negalėčiau nors išbandžiau ir ta patį krepšinį, ir stalo tenisą, ir graikų-romėnų imtynes. Futbolas visada būdavo čia pat, turiu omeny lauke su draugais, nes nereikėjo nei aikštelės, nei vartų, tik kamuolio. Tai buvo beveik kasdienybė dėl savo paprastumo. Sunku dabar pasakyti, kada pradėjau rimčiau domėtis futbolu, bet kažkodėl yra užsifiksavę 1982 metai, tais pačiais metais vyko futbolo pasaulio čempionatas Ispanijoje, kurį žiūrėjau ir pamenu. Kalbant apie futbolo treniruočių pradžią, galima prisiminti ir įdomu nutikimą. Kai pradėjau lankyti mokyklą, futbolo Anykščių sporto žemėlapyje nebuvo, turiu omeny – vaikų, negalėjai rinktis futbolo kaip sporto būrelio. Apie 1982-1983 metus futbolo entuziasto a.a. Vytauto Leščiaus iniciatyva buvo pradėtos formuoti vaikų futbolo grupės, bet mano amžiaus grupės nebuvo, jauniausia grupė – 2 metais vyresni už mane. Aš turėjau draugą, kuris kaip tik pagal amžių tiko į vieną iš grupių ir jisai paprašė, kad ir mane priimtu. Tuo metu kai vyko priėmimas į futbolo treniruotes, dabartiniame J. Biliūno gimnazijos stadione, aš lankiau krepšinį ir mūsų treniruotė vyko kitoje gatvės pusėje – miškelyje. Draugas atbėgo pas mane ir pranešė man žinią apie priėmimą į futbolą, tokiu būdu mano krepšininko karjera baigėsi vidury treniruotės ir pasinėriau visa galva į futbolą. Pirmose treniruotėse susirinko visi vaikai (kuriuos atrinko treneris) norintys žaisti futbolą, tai vos tilpome į centrinį miesto stadioną. Bet po kelių sunkių treniruočių alinančiu karščiu alsuojančiame stadione, liko tik tie kurie tikrai norėjo žaisti futbolą. Inventorius tuo metu buvo labai paprastas – šiokie tokie kamuoliai, kurie lygdavo nuo vyresnių žaidėjų, aprangos irgi, reikėdavo kad mamos susiaurintų, nes bėgant galėdavai išsinerti, avalynė – paprasti sportiniai bateliai (su lygiu padu), kartais pavykdavo gauti medžiaginius futbolo batelius,  jei ne tai keisdavomės su draugais.

Ar norėjai tapti profesionaliu futbolininku, ir ar teko žaisti profesionaliai, jai taip tai kur?

Mano vaikystės metais Vilniaus „Žalgiris“ buvo aukštumoje, žaidė tuometės Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje. Todėl mano ir manau kiekvieno vaiko, mylinčio futbolą, svajonė – buvo žaisti už šią komandą. Tačiau žlugus santvarkai, persitvarkant futbolui po truputi išgaravo ir mano svajonė.

Prieš treniruotes dažniausia mušinėji kamuolį. Tai kiek daugiausia esi išmušinėjęs?

Paskaičiuokit jei netingėsit.

Grįžkime prie klubo. Per tiek metų keitėsi klubo pavadinimai, gal galėtum pasakyti kokiems priklausei ?

Už suaugusių komandą pradėjau žaisti gal kokiais 1986 metais tuo metu komandos pavadinimas buvo  „Anykšta“, po to apie 1990 metus atsiradus komandos rėmėjams keitėsi pavadinimas į „Už Taiką“, o 1996 metais buvo įkurtas klubas FSK „Anykščiai“.

Sauliau per tiek metų turbūt esi išbandęs visas pozicijas, kurioje jauteisi geriausiai, ir kodėl?

Netiesa, nebuvau vartininku. Jei kalbant rimtai tai pradžioje žaidžiau centro gynėjo pozicijoje, po to metams bėgant „persikvalifikavau“ į atraminį saugą, gal ir dėl to kad paprasčiausiai nebuvo kam užimti šios pozicijos, nes ji reikalauja daug ištvermės ir kantrybės. Apibendrinant galiu pasakyti kad jaučiausi  geriausiai ten kur tuo metu buvau reikalingiausias komandai.

Daug metų žaidi už klubą, į kurį sezoną norėtum sugrįžti, ir kodėl ?

Turbūt negalėčiau išskirti, kadangi kiekvienas naujas sezonas būdavo tarsi iššūkis, nežinodavai ar aplamai žaisi (nes buvo priklausomi nuo rėmėjų, nuo rajono savivaldybės finansavimo), kas žais (jauni žaidėjai išvykdavo mokytis, vyresni sukūrę šeimas baigdavo karjera ir t.t.), jeigu gerai sužaisdavome tai tas sezonas ir būdavo geriausias.

Gal kokį linksmą nutikimą gali papasakoti?

Tai kad visas praleistas laikas žaidžiant futbolą su komandos draugais ir yra didžiausias ir linksmiausias nuotykis.

Kaip galvoji su kuriais žaidėjais ilgiausiai žaidi futbolą?

Broliai Raimondas, Alvaidas Vilūnai, Robertas Savickas, Irmantas Kovalenko.

Ne vien aikštėje, bet ir už jos ribu padedi futbolui, su kokiais sunkumai susiduri?

Pagrindinis sunkumas yra tas, kad futbolas Lietuvoje yra pelenės vaidmenyje ir niekas į tai rimtai nežiūri, geriausias to pavyzdys nacionalinis stadionas.

Sauliau kaip tas vinis ant sienos ir batai. Ar bent jau nusipirkai vinį ? 🙂

Kam tie vinys, kam tos išlaidos jei batai dar puikiai laikosi ir dera ant kojų.

Toks posakis labiausia tiktu apibudinti daug nematomo darbo padarantį FK „Anykščiai“ klubo veteranų vadovą Raimondą Viliūną. Raimondas daug prisidėjęs prie Anykščių futbolo, jau daug metų žiemos metų jis rinkdavo komanda dalyvauti Utenos miesto salės futbolo čempionate, taip pat veteranų komanda gyvuoja jo dėka, visiems paskambina per klausia ar busi varžybuose, į pagalbą teisėjauti ar spręsti kitus klausimus susijusius su futbolu niekuomet neatsisakydavo padėti. Komandos draugų vadinam „Raimundėliui“ uždavėme kelis klausimus apie futbolą.

 

 Raimondai nuo kada tampama veteranu?

Už veteranus galima pradėti žaisti sulaukus 35 metų. Todėl visus kviečiu esamus ir buvusius kažkada žaidusius FK „Anykščiai“  žaidėjus prisijungti prie klubo treniruočių ir varžybų.

 

Vyriausias kuris esi valdymo struktūroje, todėl gali papasakoti apie futbolą, klubą iš ankstesnių laikų ( kaip vyko treniruotės, gal prisimeni klubo įkūrimą, stadioną)?

Klubo valdymo struktūroje esu vyriausias. Treniruotės vykdavo du kartus per savaite (antradienį ir ketvirtadienį) susirinkdavo nuo 7iki 15 žmonių) gal tik pora kartų treniruotė vyko per visą aikštę. Klubo valdyme buvau  pakviestas Andriaus Krisiūno nuo to karto ir likau. Stadionas tai apie jį galima būti pasakoti ir pasakoti, vienas iš įsimintiniausių epizodų buvo kai Aidas Misiūnas permetė kamuolį per vartininką ir kamuolys atšokęs nuo kupsto pataikė į skersinį ir grįžo į aikštę. Aidas džiaugėsi įvarčiu kurio nebuvo, Aido džiaugsmas tesėsi apie 5 sekundes. Visi juokėsi, o Aidas žiūrėjo ir negalėjo suprasti , kad įvarčio nėra. Tai treneris a.a Vytautas Leščius prie tų vartų kupstus prieš treniruotę naikino gerą pusvalandį.

 

Kaip pats susidomėjai futbolu. Ir kokiuose klubuose teko žaisti?

Futbolą pradėjau žaisti dar pradinėse klasėse. Už pagrindinę FK Anykščių komandą pradėjau žaisti būdamas aštuntoje klasėje. Komandos už kurias teko žaisti Tai buvo Žalgiris 2 , Visagino Inter-AE, Ukmergės Vienybė.

 

Kuo skiriasi futbolas tavo vaikystėje ir dabartinis futbolas?

Šių dienų futbolas pagrįstas greičiu, greita mąstysena , anksčiau tą patį padarydavome, bet per daug ilgesnį laikotarpį.

 

Turi nestandartinių baldų gamybos įmonę UAB „Raivilė“, kur tikrai netrūksta veiklos, kam dar užsikrauti papildomų veiklų kaip būti veteranų komandos vadovu?     

Futbolas yra ir bus mano hobis, mano laisvalaikio praleidimo būdas. Futbolui turėsiu atrasti laiko, kad ir kaip būčiau užsiėmęs.

 

Trumpai gal galite pasakyti kur dalyvauja veteranai ir skambiausi laimėjimai?

Veteranai šiai dienai dalyvauja Utenos apskrities rengiamose varžybose ir turnyruose. Esame laimėje UAFF lauko čempionatą taip pat esame prizininkais tapę UAFF salės futbolo čempionate, didžiausi laimėjimai tai, kad dar galime bėgioti, mėgautis žaidimu, pasibuvimas su draugais, bendravimas su kolegomis.

 

Kaip yra su žaidėjais ar sunku surinkti į varžybas?

Kuo toliau tuo sunkiau surinkti vyrus i varžybas . Turnyrų daug, todėl surinkti juos labai sunku, nes turime savus darbus, šeimas, vaikus .

Kokias matote futbolo perspektyvas Anykščiuose?

Jei taip toliau tai viskas tik geriau, svarbiausia kad kažkuris iš entuziastų nepabėgtų ir nepaliktų nepabaigtų darbų.

 

Raimondai koks vyriausias žaidėjas  žaidžiantis už FK „Anykščiai“ veteranus.

Vyriausias žaidėjas kuris žaidžia yra Rimgaudas Vaitkus kuriam yra 62 metai .