Kategorija: Uncategorized

Klubo logotipas – Saulius Pesliakas

Klubo veidą atspindi logotipas. Jai reikėtų ant marškinėlių dėti logotipą kas galėtų atspindėti klubą ir kad visi žinotų, tai manau Sauliaus veidas butu puikus to pavyzdys. Manau visiems yra tekia žaisti su juo, kurie nors truputi žaidė už klubą. Diplomatiškas, santūrus, visada apgalvoja sprendimus prieš juos pasakant ar darant. Daug pastangų įdeda ne vien aikštelėje, bet ir, kad futbolas neišnyktų iš Anykščių. Mintimis apie futbolą pasidalino Saulius Pesliakas.

Sauliau, su tokiu ūgiu turėjai būti krepšininkas 🙂 kas tave pastūmėjo žaisti futbolą, gal galėtum papasakoti, savo jaunystės futbolą, kaip žaisdavote, kokiais metais pradėjai, kaip gaudavote futbolo inventorių, kur treniruodavotės?

Vaikystėje ūgiu tikrai neišsiskyriau, buvau galima sakyti vidutinio ūgio, nes pamenu mokykloje, per kūno kultūros pamokas, kai sustatydavo į rikiuotę pagal ūgį (tuomet buvo įprastas reiškinys) stovėdavau koks ketvirtas. Sakyti, kad galėjau būti krepšininku, atsižvelgiant į ūgį, negalėčiau nors išbandžiau ir ta patį krepšinį, ir stalo tenisą, ir graikų-romėnų imtynes. Futbolas visada būdavo čia pat, turiu omeny lauke su draugais, nes nereikėjo nei aikštelės, nei vartų, tik kamuolio. Tai buvo beveik kasdienybė dėl savo paprastumo. Sunku dabar pasakyti, kada pradėjau rimčiau domėtis futbolu, bet kažkodėl yra užsifiksavę 1982 metai, tais pačiais metais vyko futbolo pasaulio čempionatas Ispanijoje, kurį žiūrėjau ir pamenu. Kalbant apie futbolo treniruočių pradžią, galima prisiminti ir įdomu nutikimą. Kai pradėjau lankyti mokyklą, futbolo Anykščių sporto žemėlapyje nebuvo, turiu omeny – vaikų, negalėjai rinktis futbolo kaip sporto būrelio. Apie 1982-1983 metus futbolo entuziasto a.a. Vytauto Leščiaus iniciatyva buvo pradėtos formuoti vaikų futbolo grupės, bet mano amžiaus grupės nebuvo, jauniausia grupė – 2 metais vyresni už mane. Aš turėjau draugą, kuris kaip tik pagal amžių tiko į vieną iš grupių ir jisai paprašė, kad ir mane priimtu. Tuo metu kai vyko priėmimas į futbolo treniruotes, dabartiniame J. Biliūno gimnazijos stadione, aš lankiau krepšinį ir mūsų treniruotė vyko kitoje gatvės pusėje – miškelyje. Draugas atbėgo pas mane ir pranešė man žinią apie priėmimą į futbolą, tokiu būdu mano krepšininko karjera baigėsi vidury treniruotės ir pasinėriau visa galva į futbolą. Pirmose treniruotėse susirinko visi vaikai (kuriuos atrinko treneris) norintys žaisti futbolą, tai vos tilpome į centrinį miesto stadioną. Bet po kelių sunkių treniruočių alinančiu karščiu alsuojančiame stadione, liko tik tie kurie tikrai norėjo žaisti futbolą. Inventorius tuo metu buvo labai paprastas – šiokie tokie kamuoliai, kurie lygdavo nuo vyresnių žaidėjų, aprangos irgi, reikėdavo kad mamos susiaurintų, nes bėgant galėdavai išsinerti, avalynė – paprasti sportiniai bateliai (su lygiu padu), kartais pavykdavo gauti medžiaginius futbolo batelius,  jei ne tai keisdavomės su draugais.

Ar norėjai tapti profesionaliu futbolininku, ir ar teko žaisti profesionaliai, jai taip tai kur?

Mano vaikystės metais Vilniaus „Žalgiris“ buvo aukštumoje, žaidė tuometės Sovietų sąjungos aukščiausioje lygoje. Todėl mano ir manau kiekvieno vaiko, mylinčio futbolą, svajonė – buvo žaisti už šią komandą. Tačiau žlugus santvarkai, persitvarkant futbolui po truputi išgaravo ir mano svajonė.

Prieš treniruotes dažniausia mušinėji kamuolį. Tai kiek daugiausia esi išmušinėjęs?

Paskaičiuokit jei netingėsit.

Grįžkime prie klubo. Per tiek metų keitėsi klubo pavadinimai, gal galėtum pasakyti kokiems priklausei ?

Už suaugusių komandą pradėjau žaisti gal kokiais 1986 metais tuo metu komandos pavadinimas buvo  „Anykšta“, po to apie 1990 metus atsiradus komandos rėmėjams keitėsi pavadinimas į „Už Taiką“, o 1996 metais buvo įkurtas klubas FSK „Anykščiai“.

Sauliau per tiek metų turbūt esi išbandęs visas pozicijas, kurioje jauteisi geriausiai, ir kodėl?

Netiesa, nebuvau vartininku. Jei kalbant rimtai tai pradžioje žaidžiau centro gynėjo pozicijoje, po to metams bėgant „persikvalifikavau“ į atraminį saugą, gal ir dėl to kad paprasčiausiai nebuvo kam užimti šios pozicijos, nes ji reikalauja daug ištvermės ir kantrybės. Apibendrinant galiu pasakyti kad jaučiausi  geriausiai ten kur tuo metu buvau reikalingiausias komandai.

Daug metų žaidi už klubą, į kurį sezoną norėtum sugrįžti, ir kodėl ?

Turbūt negalėčiau išskirti, kadangi kiekvienas naujas sezonas būdavo tarsi iššūkis, nežinodavai ar aplamai žaisi (nes buvo priklausomi nuo rėmėjų, nuo rajono savivaldybės finansavimo), kas žais (jauni žaidėjai išvykdavo mokytis, vyresni sukūrę šeimas baigdavo karjera ir t.t.), jeigu gerai sužaisdavome tai tas sezonas ir būdavo geriausias.

Gal kokį linksmą nutikimą gali papasakoti?

Tai kad visas praleistas laikas žaidžiant futbolą su komandos draugais ir yra didžiausias ir linksmiausias nuotykis.

Kaip galvoji su kuriais žaidėjais ilgiausiai žaidi futbolą?

Broliai Raimondas, Alvaidas Vilūnai, Robertas Savickas, Irmantas Kovalenko.

Ne vien aikštėje, bet ir už jos ribu padedi futbolui, su kokiais sunkumai susiduri?

Pagrindinis sunkumas yra tas, kad futbolas Lietuvoje yra pelenės vaidmenyje ir niekas į tai rimtai nežiūri, geriausias to pavyzdys nacionalinis stadionas.

Sauliau kaip tas vinis ant sienos ir batai. Ar bent jau nusipirkai vinį ? 🙂

Kam tie vinys, kam tos išlaidos jei batai dar puikiai laikosi ir dera ant kojų.

Pilkasis kardinolas

Toks posakis labiausia tiktu apibudinti daug nematomo darbo padarantį FK „Anykščiai“ klubo veteranų vadovą Raimondą Viliūną. Raimondas daug prisidėjęs prie Anykščių futbolo, jau daug metų žiemos metų jis rinkdavo komanda dalyvauti Utenos miesto salės futbolo čempionate, taip pat veteranų komanda gyvuoja jo dėka, visiems paskambina per klausia ar busi varžybuose, į pagalbą teisėjauti ar spręsti kitus klausimus susijusius su futbolu niekuomet neatsisakydavo padėti. Komandos draugų vadinam „Raimundėliui“ uždavėme kelis klausimus apie futbolą.

 

 Raimondai nuo kada tampama veteranu?

Už veteranus galima pradėti žaisti sulaukus 35 metų. Todėl visus kviečiu esamus ir buvusius kažkada žaidusius FK „Anykščiai“  žaidėjus prisijungti prie klubo treniruočių ir varžybų.

 

Vyriausias kuris esi valdymo struktūroje, todėl gali papasakoti apie futbolą, klubą iš ankstesnių laikų ( kaip vyko treniruotės, gal prisimeni klubo įkūrimą, stadioną)?

Klubo valdymo struktūroje esu vyriausias. Treniruotės vykdavo du kartus per savaite (antradienį ir ketvirtadienį) susirinkdavo nuo 7iki 15 žmonių) gal tik pora kartų treniruotė vyko per visą aikštę. Klubo valdyme buvau  pakviestas Andriaus Krisiūno nuo to karto ir likau. Stadionas tai apie jį galima būti pasakoti ir pasakoti, vienas iš įsimintiniausių epizodų buvo kai Aidas Misiūnas permetė kamuolį per vartininką ir kamuolys atšokęs nuo kupsto pataikė į skersinį ir grįžo į aikštę. Aidas džiaugėsi įvarčiu kurio nebuvo, Aido džiaugsmas tesėsi apie 5 sekundes. Visi juokėsi, o Aidas žiūrėjo ir negalėjo suprasti , kad įvarčio nėra. Tai treneris a.a Vytautas Leščius prie tų vartų kupstus prieš treniruotę naikino gerą pusvalandį.

 

Kaip pats susidomėjai futbolu. Ir kokiuose klubuose teko žaisti?

Futbolą pradėjau žaisti dar pradinėse klasėse. Už pagrindinę FK Anykščių komandą pradėjau žaisti būdamas aštuntoje klasėje. Komandos už kurias teko žaisti Tai buvo Žalgiris 2 , Visagino Inter-AE, Ukmergės Vienybė.

 

Kuo skiriasi futbolas tavo vaikystėje ir dabartinis futbolas?

Šių dienų futbolas pagrįstas greičiu, greita mąstysena , anksčiau tą patį padarydavome, bet per daug ilgesnį laikotarpį.

 

Turi nestandartinių baldų gamybos įmonę UAB „Raivilė“, kur tikrai netrūksta veiklos, kam dar užsikrauti papildomų veiklų kaip būti veteranų komandos vadovu?     

Futbolas yra ir bus mano hobis, mano laisvalaikio praleidimo būdas. Futbolui turėsiu atrasti laiko, kad ir kaip būčiau užsiėmęs.

 

Trumpai gal galite pasakyti kur dalyvauja veteranai ir skambiausi laimėjimai?

Veteranai šiai dienai dalyvauja Utenos apskrities rengiamose varžybose ir turnyruose. Esame laimėje UAFF lauko čempionatą taip pat esame prizininkais tapę UAFF salės futbolo čempionate, didžiausi laimėjimai tai, kad dar galime bėgioti, mėgautis žaidimu, pasibuvimas su draugais, bendravimas su kolegomis.

 

Kaip yra su žaidėjais ar sunku surinkti į varžybas?

Kuo toliau tuo sunkiau surinkti vyrus i varžybas . Turnyrų daug, todėl surinkti juos labai sunku, nes turime savus darbus, šeimas, vaikus .

Kokias matote futbolo perspektyvas Anykščiuose?

Jei taip toliau tai viskas tik geriau, svarbiausia kad kažkuris iš entuziastų nepabėgtų ir nepaliktų nepabaigtų darbų.

 

Raimondai koks vyriausias žaidėjas  žaidžiantis už FK „Anykščiai“ veteranus.

Vyriausias žaidėjas kuris žaidžia yra Rimgaudas Vaitkus kuriam yra 62 metai .

 

Bendradarbiavimas paminėtas futbolo turnyru

Jau antri metai klubo vadovas Marius Valančiūnas lopšelyje- darželyje „Spindulėlis“ vaikus moko futbolo paslapčių. Per tą laiką buvo pasiekta puikių rezultatų, padedant auklėtojoms, padėjėjoms vaikų noras žaisti futbolą labai išaugo, sporto renginys ir jame visada futbolas. Todėl FK „Anykščiai“ klubo vadovas su lopšelis – darželis „Spindulėlis“ direktore Diana Čereškiene aptarėme bendradarbiavimo galimybės ir netrukus bus pasirašyta sutartis. Ta proga buvo surengtas turnyras „Spindulėlis“. Prieš turnyrą vaikams jogos trenerė Vaida pravedė mankštą.  Pirmieji turnyre dalyvavo Bitelių grupė, kurioje susidarė 5 komandos  „Žalgiris“, „Žaibas“, „Makvinas“, „Lietuva“, „ Griaustinis“. Po Jūsų sekė Pieštukų grupės komandos „Ledas“, Pimpačkiukai“, „Lego“, „Ugnis“, „Barbiai“. Vaikams netruko ryžto, kovingumo, emocijos liejosi per kraštus, kur dar džiaugsmas įmušus įvartį. Todėl visi nugalėtojai, visiems buvo įteikti medaliai.

FK „Anykščiai“ Taurė

Šeštadienį klubas paminėjo savo gimtadienį. Ta proga klubo vadovybė surengė turnyrą FK „Anykščiai“ Taurė. Šiemet nuspręsta sukviesti žaidėjus kurie atstovauja, arba kažkada yra prisidėję prie klubo pergalių, pasiekimų. Prie komandų formavimo norime padėkoti žaidėjams Modestui, Audriui, Raimiui, buvusiam klubo prezidentui Andriui. „Jaunimas“ „Pagrindinė komanda“, „FK 87“, „Bronziniai 96“, „Veteranai“ tokios komandos varžėsi dėl taurės. Kiekviena komanda susitiko tarpusavyje ir taip išaiškinome nugalėtoją. Šiemet jais tapo Andriaus surinkta „Bronziniai 96“, antri „FK 87“, treti „Jaunimas“, toliau rikiavosi „Pagrindinė komanda“, „Veteranai“. Žiūrovai tikrai nenuobodžiavo, stebėjo atkaklias kovas, juokėsi iš nerealizuotų progų, taip pat laimėjo tris kamuolius, kuriems nepasisekė gavo ženkliukus su FK „Anykščiai“ klubo logotipu. Tariame ačiū Kristinos šeimai kurie pasveikino klubą įteikdami padėklą labai skanių keksiuku, tai pat Anykščių rajono savivaldybei už prizus, A.Baranausko pagr. mokyklai už suteiktą salę. Turnyras pasiteisino, žaidėjai galėjo pabendrauti, papasakoti kaip jų laikais atrodė klubas ir kaip sekėsi žaisti, smagiai praleido laiką. Klubas žada ir kitais metais rengti tokio pat formato turnyrą – apie turnyrą komentavo klubo vadovas Marius Valančiūnas.

 

Klubo remėjai:
Anykščių rajono savivaldybė
UAB „ESSPO“ , http://www.esspo.lt
UAB „ZALA ARMS“ https://www.zalaarms.lt/
UAB „Haupa Baltics“
UAB „Anykščių ratas“, http://anratas.lt/lt/apie-mus
UAB „RAIVILĖ“
Anykščių sporto centras, https://www.akksc.lt
UAB „Galanis“ https://galanis.lt

„UAFF 7×7 pirmenybės“ I ture – 6 taškai iš tiek pat galimų.

UAFF 7×7 pirmenybės. Į varžybas susirinkome maksimaliai, rezultatas maksimalus.

SK Entuziastai 0-2 FK Anykščiai
Ignas Šiaučiulis x2

FC Tornado 2-5 FK Anykščiai
Dalius Šiaučiūnas x2
Ignas Šiaučiulis
Mykolas Pesliakas
Gražvydas Mackevičius

Apie varžybas.
SK Entuziastai 0-2 FK Anykščiai
Darbinė pergalė, varžybos prasidėjo vangiai, klaidomis kraštuose gynyboje. Žaidėme taip blogai, kad net gerai, nes varžovai nesitikėdavo klaidų, kurias padarysime arba galiausiai atidirbavo klaidas komandos kapitonas Andrius Švagždys arba Modestas „siena“ Bagdonavičius. Pirmo kelinio viduryje atsiųsta Modesto kamuolį pirmu lietimu pasistabdęs, o antru prasmūgiavęs Ignas, išvėdė mūsų komandą į priekį. Prasidėjo klampus futbolas. Entuziastų komanda vis strigo, klydo mūsų gynybos pelkėse, kas galiausiai lėmė, kad pabėgę į kontraataką imušėmė antra įvartį, o Rokas išlaikė vartus sausus.

FC Tornado 2-5 FK Anykščiai
Per pirmas 15 minučių sumušėme 3 įvarčius. Dalius išbėgo viena kartą, išbėgo kitą jau 2-0. Modestas paaukodamas savo koją, į kurią varžovai trenkia jau kokį 5 kartą per paskutinias kelias varžybas (o sako žaibas į tą pačią vietą juk du kartus netrenkia), uždirba baudinį, Ignas neužtikrintai, bet jį realizuoja. Į įvarčių „balių“, nusprendė prisijungti ir Mykolas, šaltai nukreipdamas kamuolį į vartus. Šiek tiek atsipalaidavę, gavome du įvarčius nuo Rokiškio jaunimo, o galutinį tašką šeštadienį uždėjo Gražvydas.

 

Dienos MVP. Įvarčių mašina arba kitaip 6 įvarčiai iš 7- Ignas Šiaučiulis, Dalius Šiaučiūnas, Mykolas Pesliakas. Keistas sutapimas, kad jie visi atvažiavo viena mašina. Žaidė, kaip užsukti robotai, visada laikų ir vietoje, nenustebtumėm, jeigu jie rikiuotųsi aukščiausiai ir rezultatyvių perdavimų grafoje. Šeštadienį jie buvo tiesiog nesustabdomi.

Debiutai. Mūsų komandoje taip pat šeštadienį debiutavo ir keturi jaunuoliai, inauguracija pavykusi.

Vėjas Tarolis, Patrikas Žala – solidžiai dirbo gynyboje, stengėsi, kovojo, tačiau vaikinams dar bus tikrai kur padirbėti, bet šiuo metu svarbiausia įgyta patirtis.
Gražvydui Mackevičiui pavyko uždaryti įvarčių mašinos paserviruota perdavimą, tai buvo jo pirmasis įvartis žaidžiant už FK Anykščiai pagrindinę komandą.
Rokas Volkovas – naujasis ekipos vartininkas, dvi varžybos 120 minučių be klaidų, šiek tiek matėsi skubotų sprendimų, bet klaidas nustelbė drąsa, pasirodymas kaip debiutui vertinamas 10 iš 10, geriau ir pasvajoti nebuvo galima. Anykščių vartininkų mokykla turi kuo didžiuotis.